Kаrdiologija: išeminė širdies liga, aterosklerozė, hipertoninė liga, reumatas;
Pulmonologija: chroninė obstrukcinė bronchopulmoninė liga, bronchinė astma, tuberkuliozė;
Gastroenterologija: chroninis gastritas, kolitas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, hepatitas, cholecistitas, pankreatitas,kepenų cirozė, žarnyno disbakteriozė;
Bendroji terapija: cukraligė ir jos komplikacijos – mažina priklausomybę nuo insulino, alerginiai susirgimai, anemijos;
Chirurgija: minkštųjų audinių, kaulų pūlingi procesai,septinė būklė, arterijų ir venų patologija su trofiniais sutrikimais – ilgai negyjančios žaizdos,trofinės opos;
Urologija: uretritas, prostatitas su potencijos sutrikimais, cistitas, pielonefritas, glomerulonefritas, potencijos problemos;
Akušerija ir ginekologija: vaginitas, cervicitas, adneksitas, gimdos kaklelio erozijos, nėščiųjų anemijos ir toksikozės; vaisiaus hipoksinė būklė;
Neurologija: galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, vegetodistonija, išeminių insultų reabilitacija, discirkuliacinė encefalopatija, chroninio nuovargio sindromas, intrakranialinė hipertenzija, migrena;
Dermatologija ir venerologija: psoriazė,grybėliniai susirgimai, herpesas, egzema, furunkuliozė, lytiniu būdu plintančios ligos ir jų komplikacijos (chlamidiozė, gardenereliozė, gonorėja, ureaplazmozė, trichomoniazė, kandidomikozė);
Infekcinės ligos: ūmus hepatitas, organizmo reabiltacija po infekcinių ligų, helmintozių, liambliozės;
Оsteoartrologija: reumatoidinis artritas, stuburo osteochondrozė, nespecifinis artritas, artralgija, artrozė;
Kоsmetologija: nutukimas, celiulitas, lipodistrofija, odos atjauninimas, raukšlių, kraujagyslinių „žvaigždučių“ šalinimas.
Оnkologija: оzono terapija efektyvi šalinant spindulinės ir chemoterapijos pasekmes;
Sportinė medicina: nervų-raumenų aparato pertempimų profilaktika ir gydymas, psichoemocinio atsparumo stresams užtikrinimas ir palaikymas.
Šviežiai pagamintas vanduo geriamas esant tuščiam skrandžiui. Kiekis – ne daugiau kaip 1 stiklinė vienam kartui. Iš viso rekomenduojama suvartoti 1-2 stiklines per dieną.
Ozonuotas vanduo plačiai vartojamas gastroenterologijoje, sergant gastritais, ezofagitais, esant opai, chroniškam cholecistitui. Sergant kolitu, esant disbakteriozei toks vanduo vartojamas tik išvalius žarnyną (hidrokolonoterapijos būdu) arba po klizmos.
Ozonuotas vanduo ginekologijoje vartojamas sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis: herpes virusu, citomegalovirusu, chlamidijomis, ureplazma, mikolplazma, trichomonaze, o taip pat sergant vaginitu, kolpitu, gimdos kaklelio erozija.
Stomatologijoje šis vanduo ypač reikalingas burnos dezinfekavimui, sergant stomatitu, gingivitu, dantų kanalo infekcijomis, esant burnos žaizdoms ir pan.
1. Miokardo infarktas
2. Visi kraujo krešėjimo sutrikimai
3. Kraujavimas iš organų
4. Trombocitopenija
5. Aštria alkoholine intoksikacija
6. Hemoraginis arba mišrus insultas
7. Hipertireozė
8. Epilepsija
9. Ozono netoleravimas
Pastabos
Mažos ozono koncentracijos pasižymi nuosekliu hipokoguliaciniu poveikiu, todėl gydymo metu nutraukiamas kraujo krešėjimą mažinančių preparatų vartojimas (antikoaguliantai, aspirinas ir kt…)
Moterims mėnesinių metu gydymas netaikomas, daroma pertrauka.
Laisvasis radikalas – tai bet kokia molekulė, turinti neporinį elektroną. Ji ieško kitos neporinį elektroną turinčios molekulės ir su ja susijungia. Šis laisvasis radikalas gali „pavogti“ elektroną iš stabilios molekulės, kuri jau tampa laisvuoju radikalu. Organizme tai vyksta pastoviai grandinine reakcija, dėl to gali būti pakenktos ląstelės, jos gali mutuoti. Laisvuosius radikalus organizmas gamina pats tam, kad jie papildytų ląsteles energija, naikintų bakterijas, virusus, grybelius, reguliuotų hormonų veiklą. Laisvųjų radikalų yra ir mus supančioje aplinkoje: užterštame ore, maisto papilduose, pesticiduose, dėl radiacijos poveikio jų susidaro rentgenologinių tyrimų metu, lėktuvuose.
Laisvieji radikalai pradeda kenkti tada, kai jų susikaupia per didelis kiekis organizme.
Dėl to vystosi degeneracinės ligos, tokios kaip aterosklerozė, vėžys, katarakta, cukrinis diabetas, alergijos, psichikos sutrikimai, artritai. Jų perteklius aktyvina senėjimo procesus, slopina imuninę sistemą. Laisvieji radikalai žmogaus organizmui yra naudingi todėl, kad jie oksiduoja organizme esančias kenksmingas medžiagas, kurios atsiranda jame kvėpuojant užterštą orą, valgant užterštą maistą, pasigamina streso metu, esant padidėjusiai radiacijai.
Ozonas, naudojamas terapinėmis dozėmis, gamina reikalingą kiekį laisvųjų radikalų.
Ozonas, patekęs į žmogaus organizmą, stiprina jame vykstančius oksidacinius procesus, o gydymas ozonu vadinamas oksidacine terapija ar deguonies terapija. Ozonas – tai labai aktyvi deguonies forma. Kraujyje jis jungiasi su kraujo ir kitomis organizmo skysčių ląstelėmis, pavirsdamas ozonidais, stimuliuoja antioksidantų gamybą. Ozonidai jungiasi prie eritrocitų, kurie neša deguonį į audinių ląsteles, todėl pagerėja deguonies pasisavinimas audiniuose. Ozonidai jungiasi prie leukocitų, kurie atsakingi už infekcijų slopinimą, todėl stimuliuojama imuninė sistema. O prisijungę prie kitų kraujo elementų, stimuliuoja augimo faktorių, dėl kurių vyksta ląstelių atsinaujinimas, dalijimasis ir augimas. Ozonoterapija greitina deguonies metabolizmą (pasisavinimą) ir stimuliuoja deguonies atomų pernešimą iš kraujo į ląsteles. Padidėjus deguonies kiekiui, sergamumas įvairiomis ligomis mažėja, sunaikinami mikroorganizmai, bakterijos, virusai, grybeliai kartu su pažeistomis audinių ląstelėmis. Sveikos ląstelės geriau dauginasi, stiprėja imuninė sistema, gerėja bendra organizmo būklė. Ozonas vartojamas terapinėmis nustatytomis dozėmis yra visiškai nepavojingas. Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad iš 5 000 000 gydytų ozonu žmonių pašalinis efektas buvo stebėtas tik 0,0007%.